DOM ALBERTO RICARDO DA SILVA
HISTÓRIA
BADAK DIOCESE DILI NIAN
1° PERÍODO
TEMPO MATA
DALAN DOMINICANOS HOSI GOA (1556-1640)
Nune'e mak hahu história Igreja Católica iha rai Timor.
Timor oan sira hahu simu Sacramento baptismo hosi Na'i Lulik Dominicanos sira
ne’ebe mai hosi Goa no Malaca to'o ba rai oan hotu ne’ebe do’ok husi Malaca.
Iha tempo neba Malaca rona ba Goa.
Ho Bula Pro Excellenti Preminentia iha loron 4 fulan
Fevereiro tinan 1558, Paulo IV hari Diocese Malaca. Timor halo parte Diocese
Malaca iha tinan 1558 to'o tinan 1855. Liu tiha tinan sanulu resin walu, iha
tinan 1576, Diocese Macau mos hamrik. Hahu tinan 1595 Timor simu visita
missionária dala barak tui-tuir malu hosi missionários sira ne’ebe hela iha rai
Solor.
2° PERÍODO
TEMPO
DOMINICANO MALACA NIAN (1641-1760)
Hahú tinan 1641, wainhira rai Malaca monu tiha ba ema
Holanda sira nia liman, Bispo Malaca balun hela metin iha rai Timor. Bispo
Malaca balun ne’ebe hela metin iha Timor nia naran mak tuir mai ne'e: Dom Frei
Manuel de Santo António (1697-1722), Dom Frei António de Castro (1740-1743).
Ikus liu mak Dom Frei Geraldo de São José (1749-1760).
Iha tinan 1641 ne'e mos Frei António de S. Jacinto tama iha
Mena, iha Timor, no hahú hala’o serviso Uma Kreda nian. Tan serviso missionáção
la’o di'ak no buras maka’as, mak iha tinan 1633, Provincial dominicano rai
Manila nian, Frei Diogo Calado husu ba Roma atu hari mos Diocese ida iha rai
Timor. Iha loron 3 fulan Julho tinan 1645 mos dala ida tan Roma simu surat ida
husu nomeação Bispo ida ba Solor no Timor. Nune’e mos iha loron 13 fulan Maio
tinan 1646, D. Frei Miguel Rangel, Bispo rai Cochim hakerek tan surat ida husu
diocese ida ba rai Timor. Maibe rai Timor sei hein tinan atus tolu molok atu
hetan buat ne’ebe missionários dominicanos sira husu tiha ona hahu kedas iha
tinan 1633.
3° PERÍODO
TEMPO GOES (1760-1873)
Iha tinan 1760 Diocese Malaca, ne’ebe sura ho mós Timor,
hahú halo parte jurisdição Eclesiastica Arce bispo Goa nian. Iha tinan
1769 capital Timor nian transfere hosi Lifau ba Dili. Tamba missionáris kuran
no mos dificuldades politicas seluk tan, serviso Missão nian hetan susar barak:
iha tinanl 1834 ukun na'in Portugueses sira duni sai Na'i Lulik religiosos sira
hosi rai hotu ne’ebe Portugal ukun. Tempo ida ne’e tempo decadência bo’ot.
Iha tinan 1844 Macau no Timor tuir administração civil foun,
haketak malun hosi Goa: Timor rona fali ba Macau. Iha tinan 1851 Portugal ho
Holanda fahe rai Timor haketak ba rua. Tuir administração Uma Kreda nian,
haketak tiha husi Malaca, Timor hahú rona Goa iha tinan 1855. Hahú iha loron 28
fulan FevereiroJinan 1856 Timor oan ida naran Padre Gregório Maria Barreto,
hetan nomeação nudar Superior Missoês Timor nian. Tuir mai iha loron 12 fulan
Março tinan 1867, P. Luis Xavier de Mesquita mak tur fali nudar Superior.
4° PERÍODO
TEMPO MACAENSE (1874-1939)
Liu hosi Bula Universis Orbis Ecclesiis iha loron 15 fulan
Junho tinan 1874, Santo Padre Pio IX hatama Timor iha Diocese Macau nia ukun
wainhira Bispo Macau mak D. Manuel Bernardo de Sousa Enes. Iha loron 1
fulan Margo tinan 1877, P. António Joaquim de Medeiros simu kna’ar nudar
Superior Missoês nian no Vigário Geral (1877-1882). Iha nia piano apostólico,
educação hetan fatin bo’ot, nia rasik hari kedas escola rua. Iha tinan 1879 Madres
Canossianas sira hahú tama rai Timor.
Iha tinan 1883 P. António Joaquim de Medeiros simu kna’ar
nudar Bispo rai Goa nian. Tan ne’e, P. João Gomes Ferreira mak simu fali kna’ar
nudar Superior Missoês nian iha , rai Timor. Liu tiha tinan rua iha tinan 1885
Bispo Medeiros hetan nomeação foun nudar Bispo rai Macau nian. Tan rai Timor
rona ba Diocese Macau, Bispo Medeiros bele fila hikas mai
visita no hala’o kna’ar missionário iha raiTimor. Iha loron 7 fulan Janeiro
tinan 1897 Bispo Medeiros is kotu iha Lahane Molok nia is kotu, tuir
administração civil nian, Timor haketak- an husi Macau iha tinan 1896.
Tuir mai, Dom José Manuel de Carvalho, mak tur fali iha
Bispo Medeiros nia fatin. Nia nunca visita Timor, maibe loron 15 fulan Novembro
tinan 1900 nia fahe Missões Timor ba Vicariato rua, ida ba rai Tasi Feto ho
sede iha Lahane, Na'i Lulik Diocesanos sira mak kaer, no ida ba rai Tasi Mane,
ho sede iha Soibada; Nai Lulik Jesuitas sira mak kaer. Wainhira Dom Carvalho is
kotu, Dom João Paulino de Azevedo Castro mak simu hikas kna’ar ukun Diocese
Macau. Nia visita rai Timor iha tinan 1907. Tuir mai iha tinan 1910, política
República buka sobu serviço missões sira nian wainhira duni sai Religiosos no
Missionários sira. Dom João Paulino is kotu iha tinan 1918.
Iha tinan 1920, Dom José da Costa Nunes mak simu kna’ar
nudar Bispo Macau nian. Iha tinan 1924 nia visita rai Timor ba dala uluk. Ikus
liu nia visita rai Timor iha tinan 1937. Iha loron 15 fulan Setembro tinan
1924, nia halakon Vicariato Tasi Mane nian, atu hotu-hotu rona deit baVigário
Geral ida iha Lahane, ne’ebe rona tenik ba Macau. Iha tinan 1927 Na'i Lulik
Salesianos sira mai Timor. Hahú tinan 1928, Vigário Geral mak P. Abilio José
Fernandes. Hafoin iha tinan 1936 (Seminário Menor ida hamrik iha Soibada. La kleur
tan tama ona funu japonês.
Tidak ada komentar:
Posting Komentar